TRUMPA ISTORIJA

Mindfulness metodiką prieš 40 metų (1979 m.) sukūrė Masačusetso universiteto profesorius John Kabat-Zinn, kuris pirmasis panaudojo meditacijos praktikas medicininiais tikslais. Jo darbo rezultatu tapo Mindfulness-Based Stress Reduction programa – 8 savaičių trukmės streso valdymo kursas (MBSR), pagrįstas meditacijomis, sąmoningumo praktikomis bei kognityvinės elgesio terapijos pagrindais.

Laikui bėgant, programos turinys buvo praturtintas, o MBSR pradėtas naudoti norint atsikratyti nerimo sutrikimų, depresijos, fobijų ir priklausomybių.

Mano giliu įsitikinimu, net nesant psichologinių sutrikimų,  Mindfulness reikalingas kiekvienam žmogui dėl greito šiuolaikinio gyvenimo tempo ir nuolatinės kasdienės intensyvios veiklos, sukeliančios chroninį stresą. Net jeigu mes esame labai užsiėmę ir turime labai daug veiklos, Mindfulness padeda tapti labiau sąmoningais ir mažina stresą dėl darbo pertekliaus.

Taip pat Mindfulness sustiprina mūsų gebėjimą koncentruoti dėmesį ir nesiblaškyti. Tai – galingas įrankis būti dabarties momente. Kai esame pagaunami negatyvių emocijų ir minčių, Mindfulness padeda “susitarti su jomis” konstruktyviais būdais. Mes išmokstame “paleisti” negatyvias emocijas ir mintis, o ne užstrigti jose.

Šiuo metu Mindfulness – viena plačiausiai naudojamų metodikų, tinkančių įvairaus amžiaus žmonėms bei patiriantiems padidintą stresą kasdienybėje (nuo namų šeimininkių – iki studentų, gydytojų ir verslininkų).

Metodo efektyvumas yra patvirtintas daugybe mokslinių tyrimų. Mindfulness programos naudojamos Google ir NASA specialistų,  elitinių JAV karių, Vakarų šalyse plačiai taikomos įvairiuose kompanijose, valstybinėse ligoninėse bei poliklinikose, Didžiojoje Britanijoje diegiamos parlamente bei švietimo sistemoje.

Tiriant smegenų struktūrą žmonėms, kurie pabaigė  Mindfulness kursą, nustatytas padidėjęs pilkosios medžiagos tankis (kiekis) įvairiose smegenų srityse, kurios atsakingos už mokymosi, informacijos prisiminimo, savianalizės bei empatijos procesus. Taigi, galima teigti, kad Mindfulness padeda mokytis, prisiminti informaciją bei vystyti empatiją.

Įprastoje būsenoje (autopiloto režimu) mes atsitiktinai nukreipiame dėmesį į įtemptą išorinį pasaulį ir dažnai nevaldome mąstymo proceso ir emocijų. Mes nuolat prisimename praeitį ir nerimaujame dėl ateities.

Tuo tarpu,  kaip aspirinas yra tabletė nuo galvos skausmo, Mindfulness praktikos kovoja su nerimu. Reguliarus užsiėmimas turi didelę teigiamą įtaką sveikatai: nuramina nervų sistemą, pašalina automatines reakcijas, gerina imunitetą, išlygina širdies ritmą.

Mindfulness padeda padidinti ir darbo efektyvumą. Išmokstama dirbti susikaupus ir nesiblaškant, dirbti efektyviau atliekant daugiau darbo per mažesnį laiko tarpą. Taip pat, išmokstama kokybiškai pailsėti per mažesnį laiko tarpą, subalansuoti darbo ir poilsio režimą.

Mindfulness praktikas galima būtų prilyginti sąmonės higienai. Mes reguliariai plauname kūną, valome dantis, taipogi turime pasirūpinti ir savo sąmonės (proto) būkle.